BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Amžinasis Miestas II 1/2

Papildę Vatikano kasą lekiame apžiūrėti jo multimilijoninių lobių, tiesą pasakius neįkainamojų, bet mes gi gyvename gūdžiais ir šlovingais materializmo laikais ponai, tad nėra ko žodžių vynioti į vatą. Išnyrame į kiemelį, kuriame žolynėlis vidužiemy vilioja išsitiesti, bet tam ne laikas…

Iškastruotas Apolonas mus pasitinka Antikos muziejuje, toks pat likimas ištiko ir Laakontą, besigrumiantį su gyvate. Kaip sakoma bažnyčios tėvai pasidarbavo iš peties, kovodami prieš amoralumą.Palikę suluošintus ir deformuotus graikų ir romėnų dievukus iriamės toliau.Pro langą besigrožint Šv. Petro bazilikos kupolu, išgirstu gimtąją kalbą, pasilabinu su tautiečiais, kurių fizionomijos tikrai nespinduliuoja intelektu. Tuo ir baigiasi trumpas ir ‚turiningas‘ mūsų pokalbis. Iškart kyla demoniška mintis, po galais ką jie čia veikia ? Tikriausiai D&G, Armani ir Versace parduotuvės šiandien nedirba ?!

Laikas mus spaudžia, tad nėra kada tyrinėti meistrų darbų. Vos nepraeinu pro kuklius bedievio Dali paveikslus, jei ne žvitri Andriuchos akis. Erotika alsuojantys Didžiojio Masturbatoriaus darbai deramai kontrastuoja su katalikiška nekaltybės-skaistybės aura,turinčia sklisti iš šio Šventojo Miesto bastiono.

Pagaliau mes atsiduriame sakralinėje išrinktųjų salėje, kurioje deginami rinkiminiai biuleteniai, paskelbiantys naują N♯1 Dievo tarną. Taip mes Siksto koplyčioje !!! Čia ne vienerius metus didysis Mikelandželas pragulėjo ant pastolių, padovanodamas žmonijai Pasaulio sukūrimą.

Ar žinojote,kad Adomas buvo pirmasis ‚stiliaga‘, kuris persidažė (arba jam Kūrėjas perdažė)plaukus – iš kaštoninių į ugninius. O ugniaplaukė Ieva buvo truputi blondinė J Netikite manimi ? Tad aplankykite Siksto koplyčią ir patikrinkite… Įdomu kiek Nokia sumokėtų Mikelandželui (jei jis vaikščiotu šia žeme mūsų dienomis) už ‚Žmogaus sukūrimo‘ įvaizdžio panaudojimą jų reklamoje ? Klausimas aišku absurdiškai retoriškas, bet galbūt atsirastų didžiojo meistro palikuonių pareikalaujančių kompensacijos už neteisėtą © panaudojimą. Beje ir pats Vatikanas galėtų pakilti į mūšį, šiais piratų Inkvizicijos laikais, dėl multimilijoninio ieškinio… Kaip sakoma pinigai niekam nemaišo, netgi katalikų bažnyčiai, bendradarbiaujančiai su paskutiniuoju Europos diktatoriumi. (Mūsų valdžia ne ką šventesnė, nėra čia ko nusiminti !)

Ir dar grįžtant prie amoralumo temos – mažas nukrypimas. Jei Katalikų bažnyčia kovoja prieš homoseksualus, nes jie eina prieš Dievo valią, tai kodėl ji saugo jų darbus ? Žinoma ji nėra, kokia tai barbaru organizacija, kaip talibai naikinę meno kūrinius. Bet laikydamasi savo ortodoksinių principų galėtų ‚išboginti‘ tų paklydėlių (Mikelandželo, Da Vinčio ir kitų eretikų)darbus iš savo bažnyčių …

Paliekame turistų perpildytą, lyg silkių statinę, Siksto koplyčią ir vėl lekiame !!! Andriucha nori kuo greičiau ištrūkti, o aš pristabdau arklius. Sakau po galais man žūt būt reikia pamatyti Rafaelio ‚Atėnų mokyklą‘. Šios freskos atvaizdas puikavosi ant vienos knygos viršelio, kuri galima sakyti mane inspiravo panirti į filosofijos gelmes, kaip Che Guevaros plakatai suteikia paaugliams maišto sparnus. Akylasis Andriucha sako po velnių mes seniausiai ją praėjome !!! (Pasirodo tuo metu aš kaip tikras turistas žioplinėjau, buvau visiškai aklas – filmavau lubas J) Bet kantrusis bendražygis pasiduoda mano psichologiniam spaudimui ir mes lekiame atgal. Deja čia ne Luvras, nėra trumpųjų kelių, tad tenka gryžti atgal. Vienas užburtas ratas su įėjimu ir išėjimu.

Per kančias į žvaigždes ir aš pamatau vieną iš svarbiausių man akcentų šiuose Vatikano muziejuose. Centre ginčyjasi (?!) Sokratas su Platonu, ant laiptų išsidrėbęs Diogenas (kaip ir dera pirmajam žmonijos pankui) kažką skaitalioja. Mano širdį užlieja ramybė ir palaima – misija įvykdyta !!! Vėl tuo pačiu keliu mauname lauk.

Kabiname kiek įkabiname, na žinoma nebėgame maratono, mūsų tikslas pasikėlimas į Šv.Petro bazilikos kupolą. Jaučiuosi dviprasmiškai – ir šūdinai (nes praradome daug brangaus laiko) ir kartu pamalonintai (nes pavyko pamatyti šį šedevrą).

Bandome paskutinį šansą prasmukti, bet jie daugiau nebeįleidžia. Pastoviniuojame dar 10 minučių, bet BASTA, šaukštai po pietų. Visą kaltę ir atsakomybę prisiimu sau.

Vakarėja jau ir mes pakeliuj link Angelo pilies. Nuotaikos ne kokios, bet ką padarysi ? Deja ir ji jau uždaryta. Palengva vilnijančiame žalsvokame Tibre atsispindi Angelo tiltas jungiantis Romą su Vatikanu. Dvylika angelų mus išlydi… ir mes vėl Italijoje.Suspaudžia širdį kai išvystame fotoaparatų bliksėjimą iš Šv.Petro bazilikos kupolo.

Navonos aikštėje tebevyksta Kalėdinė mugė – karusėlės vaikams, tėvams – pigus kinietiškas šlamstas, nuo kurio darosi koktu. Mes braunamės per turistų jūrą, ieškodami kelio link dievų buveinės. Rotondos aikštėje pasiekiame savo tikslą – prieš mus vienintelis ir nepakartojamas Panteonas. Kadaise čia rezidavo Romos dievai – Jupiteris su visa svita, tačiau pasikeitus religinei valdžiai jie buvo išpirti lauk. Toks jau tas gyvenimas, nedera laikyti stabų, tokioje nuostabioje erdvėje, kai ją galima išnaudoti efektyviau. Dabar čia ilsisi kiti dievai – Italijos karaliai. Prie Rafaelio kapo nevysta rožės, tikriausiai turistų darbas. Malonu slampinėti (kaip tai darė Romos senatoriai) ir pokšėti fotoaparatu šiame didingame architektūros šedevre, tačiau Panteonu nesibaigia Roma ir mes vėl kelyje.

Paskutinis antrosios dienos Amžinajame Mieste akcentas – Trevi fontanas. Nuo to laiko kai maestro F.F. pasidarbavo su savo nemirtinga kamera čia, Poseidonas nebeturi ramybės nei dieną, nei naktį.Įdomu kiek po to mastrojanių braidė ir bučiavosi šiame baseine. Jis lipte aplipęs turistais, nėra nei vietos kur nusispjauti, bet aš gi vienas iš jų. Ir kaip doras turistas per petį išmetu keletą euro centų, taip kukliai papildydamas Romos biudžetą.

Mes pakeliuj naa …, tfu į viešbutį, kur mūsų jau laukia atsiskyręs kompanjonas Aleksas.

Rodyk draugams