BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Amžinasis Miestas II

Anksti kėlęs nesigailėsi – byloja lietuvių liaudies patarlė. O kur čia nesikelsi, mes gi ne į Ispanijos pliažus atvežėm savo pilvus „soliarinti“ saulėje… O mankštinti savo kojas ir aštrinti savo regėjimą kultūriniais - istoriniais vaizdiniais. Kaip sakoma įsirėžti į savo smegenis dar porą vingių – gauti gerą dozę intelektualinio kaifo.

Sėdame prie pusryčių stalo, dėl sąskaitos nesukame sau galvos – priskaičiuos vėliau, bet gerieji italai pamiršo apie tai. Kemšame kaip tikri barsukai prieš žiemos miegą. Stebiuosi pats savimi ir kur man ten viskas telpa, tarsi mano pilvas kiauras maišas būtų !!! Šiaip aš nesu pusryčių megėjas, bet šiandien viena iš tų retųjų dienų, kai reikia pasirūpinti biodegalais. Puikiai žinau, kad nebus laiko džiūti restorane ar picerijoje, kaip tikram romėnui, nes tam ir pinigų nėra. Mūsų laukia daug svarbesnė Misija Neįmanoma - „pagauti“ popiežių su visa jo šveicarų gvardija. Taigi šiandien mes lekiame į visų katalikų Meką – Vatikaną !

Tramvajų pagalba pasiekiame šventojo sosto rezidencijos prieigas. Trys muškietininkai – Airis, Aleksas ir Andriucha vietoje. Įžengiame į valstybę po kurią skandalingasis Dan‘as Brown‘as gainiojo savo angelus ir demonus. Nors tai pati mažiausia pasaulio valstybė, bet neapsigaukite gerbiamieji, ji viena iš galingiausių !!! Neturinti branduolinio ginklo, bet skaičiuojanti daugiau nei milijardą neoficialių piliečių…

Aš stoviu priešais visų katalikų svajonių svajonę, šventovių šventovę – Šventojo Petro Baziliką !!! Aplinkui ganosi balandžiai ir turistai. Zuja seserys vienuolės iš viso pasaulio. Dangus nuostabiai skaistus, tikriausiai nuo viso pasaulio maldininkų maldų, sukalbamų čia. Greta sukrikščionyto egiptietiško obelisko stovi ne ką žemesnė Kalėdų eglutė primenanti praėjusias šventes. Kaip koks baltasis Samuel‘is L Jackson‘as pozuoju savo draugams paparaciams. Foto sesija baigta ir mes lekiame į baziliką. Nors turistų eilė ilga - bet juda greitai, be jokių trukdžių ir spūsčių. Nėra ko norėti visi turistai dar parpia savo viešbučiuose. Kaip sakoma, anksti kėlęs…

Patikrinimo punktas, kaip aerouoste. Aleksas kaip koks Adža1 prasineša savo duonos ir dešros pjaustymo įrankį. Jei būtų buvęs sučiuptas, būtų buvęs mažų mažiausiai nesuprastas, o blogiausiu atveju kas ten žino kaip Vatikano saugumas veikia. Deportacija ?!

Praeiname pro bibliniais motyvais inkrustuotas, turistų nučiupinėtas duris, kurios kažkada buvo senosios bazilikos dalis. Andriucha su Aleksu pasiima audiogidus iš rūbinės, kurioje rūbininkas atsipūtęs muša pypkelą. Tikriausiai, skirtingai nuo visos civilizuotos Europos, Vatikane dar galima rūkyti viešiuose vietose ?!

Įžengiu į šventovių šventovę – vienas, pamečiau draugus, o gal jie mane ? Pasuku dešnėn su visa margaspalve turistų armija. Mane pasitinka Mikelandželo nemirtingas šedevras - Pieta įkalintą po storu neperšaunamu stiklu. Už tai mes turime būti be abejo dėkingi Laszlo‘ui Toth‘ui2. Žmogėnui susipykusiam su protu ir menu, tikram „talibui“. Deja pastariesiems pavyko atlikti barbarišką poelgį prieš meną – susprogdinti bedieves Budos statulas. Na bet grįžkime atgal į motušę Europą, katalikiškojo pasaulio širdį.

Sliūkinu ir žioplinėju, kaip dauguma turistų. Akys raibsta nuo auksu dekoruotų sienų ir lubų. Mano dėmesį patraukia klausyklos, kuriose gali atlikti išpažintį – ispaniškai, prancūziškai, vokiškai, lenkiškai, net ukrainietiškai. Lietuviškai nerandu, o gaila, Marijos žemės atstovai neišsikovojo dar tokios privilegijos. Bet turi savo kertelę bazilikos požiemiuose.

Mane apakina gigantiškas Berninio baldakimas3, kurį nutvieskia saulės spinduliai skverbiantys vidun į baziliką pro Mikelandželo kupolą. Jo kojos lyg keturi jauni besirangantys dangun baobabai išaugę iš marmuro kubinių vazonų. Ant kiekvieno iš jų nutūpę po angelą. Keturios šakos susilieja į vieną tašką, kuriame pražysta švenčiausias krikščionybės žiedas – aukso kryžius besistiebiantis viršun iš auksinio pumpuro. Šalia stovintys žmonės lyg žaisliniai kareivėliai.

Ant kiekvieno kampo altoriai. Bet įspūdingiausias popiežiaus, kuriame Dievo gerosios žinios pasiuntinys balandis lekia tiesiai iš Saulės į tikinčiųjų širdis. Šis vitražas mane užhipnotizuoja. Kas gali man pasakyti, kad menas nėra vienas iš pavojingiausių psichologinių ginklų ? Pavergiantis tavo širdį ir protą – išlaisvinantys tavąją sielą ! Štai todėl visokio plauko tironai bijo menininkų, bandydami vienus užtildyti amžiams, o kitus prisijaukinti, paversti savo prostitutėmis – savo išsigimusių rėžimų šaukliais.

Aš sustoju iš nuostabos, nieko žavingesnio nesu matęs savo gyvenime. Pakibusi ant vienos navos plasnoja auksinė Mirtis, susipainiojusi marmuriniame apsiauste. Dešnėj rankoje laiko smėlio laikrodį, rodos tuoj jį tėšks į grindinį ir visiems mums Žemės padarams bus Amen. O kairiąja Ji bando išsivaduoti iš to apsiausto – nežinojimo miglos. Tačiau ką ji išvys, savo tuščiomis akiduobėmis, galbūt jai ištrykš ašara už tuos milijonus nekaltų vaikų kurie miršta kasmet !

Ant vienos sienos išvystu seniausios valdančiosios pasaulyje dinastijos, šios valstybės valdovų – sąrašą. Buvo kadais Romos, vėliau Šventosios Romos imperatoriai, buvo Rusijos carai ir Vokietijos kaizeriai, net pirmieji TSRS sekretoriai. Visi jie dingo su savo imperijomis ir titulais, o popiežiai jau valdžioje beveik du tūkstančius metų.

Žinoma be galo ir krašto galima rašyti apie Šv.Petro bazilikos lobius. Na tai ne vienas autorius jau ir padarė. O man laikas nešti kudašių iš šios šventovės, kurioje tikrai neviena dieną galima tūnoti ir tyrinėti visas tas relikvijas.

Taigi mes su Andriucha lekiame apžiūrėti kitų šventojo sosto brangenybių, palikdami Aleksą gilintis į Šv. Uolos dvasinės tvirtovės paslaptis. Beje kaip mes visi žinome, jis žmogus nemobilus. Kam žmogui mobilus telefonas XXI amžiuje ? Susitariame vakare susitikti viešbutyje.

Pralekiame šveicarų gvardijos barakus, kulniuojame Belvedere keliu, šliaužiame Pijaus X keliu. Man rodosi, kad šios aukštos mūro sienos niekada nesibaigs, o dar sako kad Vatikanas nykštukinis. Kirminas mano pilve kelia maištą, nėra laiko prabangiajai picai, tai nenaudėlį malšinu „Snickers batonėliu. Pagaliau pasiekiame Vatikano muziejų vartus !

LAUKITE TĘSINIO …

Rodyk draugams