BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Amžinasis Miestas I

Aš, Andriucha ir Aleksas nutarėme Naujus metus sutikti Amžinajame Mieste. Nes man buvo per šalta Meilės mieste 2007- tų metų pabaigoje. Gruodžio 29-tą 2008m. padaręs shopping‘ą, susimetu mantą, atplėšiu Aleksą nuo Interneto ir varom į Centrą gaudyti autobuso į Stanstedą. Andriuchą tuo metu jau mėgaujasi aerouosto svetingumu. Blaškomės po Oxford street‘ą, niekaip nerandam reikiamos stotelės. Ai, viską velniop, mes turime marias laiko, tad važiuojame į Viktoriją. Ačiū Di ir žmonijai už MP3, tad nuobodus kelias neprailgsta.

Susitikimas Stanstede lyg susitikimas prie Elbės, susitikimo vietos pakeisti negalima, o mes pakeitėme. Mūsų Amžina susitikimų vieta – „kabakas“ Viktorijos autobusu stotyje. Aleksas didelis kavos ir praštmanybės gerbėjas, tad prisėdame Costa‘oje. Andriucha (visada padaręs namų darbus), ištraukia savo skrupulingus užrašus, o aš tėškiu ant stalo iš bibliotekos pasiimta savo mėgstamos „Dorling Kindersley“ leidyklos gidą po Romą. Ant stalo nusėda varganas mano draugo Saido Romos žemėlapis. Pasiruošimas, kaip prieš egzaminą, nesinori gi susimauti ! Tuo pačiu metu laidomi nešvankūs juokeliai ir mano naujausio pirkinio - fotoaparato išbandymas.

Muitinę praeiname be jokių ekscesų. Aleksas kaip koks teroristas prasineša kišeninį peilį. Rizika – fizika !!! Su šaukštu dešros ir duonos gi neatsipjausi ! Įsėdame į visų lietuvių taip „mylimą“ Ryanair Boingą. Paliekame Ūkanotąjį Albioną ir mūsų sidabrinis paukštis mus neša į Saulėtąją Italiją !

Pro iliuminatorių matosi nuostabiosios Alpės, jos rodosi tokios neaprėpiamos – visa Šveicarija po mūsų kojomis. Gaudome kaifą nuo žavesio, nuo mūsų Motinos Žemės grožybių. Alpių mėlynus sniegynus pakeičia rudi Apeninai, o po to Italijos laukai ir kloniai. Ir štai prieš mūsų akis atsiveria Amžinasis Miestas. O Roma, Roma – šaukiu aš savo Sieloje !!! Koliziejus, Šv. Petro bazilika, Musolinio namas, akvedukai… Mūsų lėktuvas suka ratus aplink, lyg paukštis nerandantis savo lizdo. Mes beprotiškai laimingi šią minutę – netekę žado nuo fantastiško vaizdo.

Aerouoste pasiimame propagandinės medžiagos, ypač vertingas Amžinojo miesto centro žemėlapis. Dabar kiekvienas turime po personalinį navigatorių. Lauke įkvėpiame Italijos oro, žaliuojančios palmės mums sako, kad mes kitam Pasaulio krašte. Andriucha mums duoda eurų, nes mes bėdžiai tik su svarais. Žaviuosi Romos gatvėmis, kai Andriucha su Aleksu lankosi Morfėjaus karalystėje.

Termini stotis. Braidžiojame po apylinkes ieškodami valiutos keityklos. Svaro ir euro santykis mus šokiruoja ! Tai ne santykiavimas, tai tikrų tikriausias prievartavimas – euras be gailesčio smaugia jos Didenybės pasididžiavimą ! Išgąsdinti šio nepadoraus akto – išsikeičiame smulkmę, turėdami vilties, kad kursas pasikeis.

Andriucha lekia kaip patrakęs, bandau sustabdyti ir pasakyti, kad aš alkanas. Jis ištroškęs įspūdžių. Užsukame į pirmąją, mūsų kelyje pasitaikiusią Santa Maria degli Angeli e dei Martiri1 bažnyčią, sumaniai įmontuota į Diokletiano pirčių griuvėsius. Aš piktas kaip žvėris ir man nusispjauti ant visų tų grožybių esančių viduje. Man nusišikti !!! Aš giliai dėjęs skersą !!!Žygiuojame nuostabiomis gatvėmis, pauškėdami fotoaparatais. Na tik Aleksas nabagas, paliko savąjį – kokio velnio jį imtis kelionėn jei baterija nelaiko ! O tu žmogau ar taip pasielgtum ?

Užmatęs pirmąją picerija neriu vidun: pasiimu picos gabalą ir šalto itališko alaus. Žygeiviai neiškentę išsinešdina lauk. Slenku iš paskos – dorodamas picą, nėra net laiko prisėsti. O mintyse keikiu visus dievus ir siunčiu juos kuo toliau ! Pagaliau pamatau obeliską, kurių čia dešimtys, ideali vieta padėti savo užpakalį jo papėdėje. Taigi ten pribaigiu picą su alumi, aš sotus ir laimingas – nervinė įtampa nuimta!!!

Pagaliau turistai susipranta, kad reikia papietauti. Ir daug nemąstydami užsuka į … airišką pabą. Sprendimas vertas dėmesio, kai Londone šimtai airiškų barų. Ir švari anglų kalba padeda pasijusti, lyg aš būčiau niekur neišvažiavęs iš Jungtinės Karalystės!!! Po šio lančo išsiskiriame. Aš pasirenku konkretumą – Andriuchos maršrutą, o Aleksas lekia prie Koliziejaus. Sutariame vakare su juo susitikti ten. Jis žmogus be telefono ir gyvenamosios vietos – totalus avantiūristas, žvelgiant „normalių“ piliečių akimis –Žmogus Absurdas !!!

Andriucha kaip visada yra padaręs namų darbus, o aš pasirūpinęs literatūra. Taigi lekiam link Laterano, kur buvo pirmasis krikščionių štabas, kai jie paėmė religinę valdžią Romos imperijoje. Pakeliui pamatau nuostabų namą, a la Kolizieju, tokį pat apkramtytą, o gal atrestauruota ? Ir svarbiausia, kad jis gyvenamas. Tikra egzotika, kokie ten gyventojai gali veistis? Skvoteriai nebent J

Taigi mes vietoje. Mus pasitinka „piazza“ su egiptietišku obelisku ir kryžiumi ant jo. Kaip originalu – stabmeldystės simbolį paversti krikščionybės įrankiu. Popiežiai nesnaudė rodydami savo galią ir išmonę J O Tutmozis III ir jo sūnus Tutmozis IV turbūt vartosi savo sarkofaguose, matydami savo antkapio likimą.

Mauname į Basilica di San Giovanni in Laterano2. Aplekiame bažnyčią, kaip ir dera viskas čia žėri auksu ir šimtametėmis freskomis. Išlendame į lauką, o ten pavėsyje ramiai sau įsitaisęs Konstantinas. Aš tik užmečiau akį ir supratau kas ten toks, lyg mes būtume kažkada susitikę. Jis keliauja iš vieno Romos kampo į kitą jau tiek šimtmečių. Aš nežinau, kada jis prisėdo prie šios bažnyčios. Konstantinas nesensta, po velnių jis gi akmeninis. Taigi mes išėjome per pagrindinį įėjimą. O ant stogo įsitaisę dvyliką apaštalų, metantys savo šventus žvilgsnius į mirtinguosius turistus ir vietinius. Prisėdame atsipūsti ir aptarti planų. Prie mūsų iškarto prisistato indūzai siūlydami nusipirkti šaliką, kokio velnio man jo reikia. Matau kaip jie gaudo kvailus turistus, bet niekas nekimba.

Andriucha veda į Kairę (aikštės pusę), ten yra laiptai kuriais JK ėjo pas Poncijų Pilotą. Graži legenda, bet aš netikiu tuo, čia kiekvieno asmeninis reikalas dėl tokių dalykų. Matau kaip žmonės meldžiasi ir keliais eina šiais „Šventaisiais laiptais“. Mes turistai, o ne piligrimai, tad ritualo neatliekame. Ir paspoksoję ir „pašaudę“ fotoaparatais, lekiame toliau tyrinėti Amžinojo Miesto.

Prieš mano akis tolumoje išnyra pilkas Koliziejus ištirpęs gatvės terpėje. Andriucha pasiūlo paragauti vietinio vandens, kuris liejasi gatvėje iš krano. Aš esu užkietėjęs turistas ir visada ragauju vietinius produktus. Anot Andriuchos jis geriamas, tikiuosi nepasigavau jokios infekcijos, kaip vienas mano pažįstamas susigadino organizmą negrįžtamai paragavęs gardaus Portugalijos vandens iš čiaupo.

Užsukame į eilinę bažnyčią - San Clemente3 - skaičiuojančią daugiau nei aštuonis šimtus metų. Sumokame „petaką“ ir leidžiamės į požemius. Čia ir pagonių dievai ir stačiatikių – ukrainiečių, rusų, graikų memorialinės lentos, apie katalikų memorialus nereikia net sakyti. Aptinku ir lietuviškų pėdsakų – ant drėgnų molinių lubų lietuvišką turistės vardą – Agnė. Vinguriuojame po tuos požemius kaip kokie unguriai. Randame šaltinį prisipildome tarą Tiberio vandeniu ir varome lauk. Lauke bažnyčios teritorijoje randame tualetą, jis nemokamas ir primena tą tualetą iš Trainsotingo.

Ir štai prieš mus galingasis Koliziejus – mirties teatras, gladiatorių kalėjimas ir paskutinė poilsio vieta. Čia plebėjai šaukė: Duonos ir žaidimų, žiaurūs žmogėnai buvo, nes neturėjo TV ir negalėjo pasižiūrėti eilinio idiotiško realybės šou J Žygiuojame per perėją, senolė šešiasdešimties metų ant motorolerio laukia kada užsidegs žalia spalva. Man nusėda fotoaparato baterija, tad Andriucha padaro porą nuotraukų su mano fizionomija Koliziejaus fone.

Einame aplink šį antikos monstrą ieškodami savo draugo. Andriucha pradeda pyškinti visokiais rakursais Koliziejų. Po to mane „prievartauja“, kad jam padaryčiau idealią foto, žaltys gi žino, kad man nė velnio neišeina. Žmogus pamiršo mano Paryžiaus kančias. Taigi jis pyksta – kad aš esu žioplys, o aš pykstu, kad manęs prašo neįmanomo. Prie manęs, kaip musės pradeda lipti turistai. Mato mano fotoaparatą ir galvoja, kad aš kažkoks tai fotografas profesionalas. O aš totalus analfabetas žinantis kelias elementarias funkcijas. Pagaliau surandame savo pasiklydėlį. Jis papasakoją kur braidžiojo visą dieną. Jau vakaras tad laikas į viešbutį.

Praeiname Tortą, taip vietiniai vadina monumentą skirtą pirmajam suvienytos Italijos karaliuj Viktorui Emanueliui II . Klaidžiojame Romos gatvėmis. Sankryžoje keturi fontanai. Turčių kvartale Aleksui neparduoda kavos nei vienoje kavinėje, žygiuojame toliau. Praeiname Amerikos Imperijos ambasadą akylai saugomą automatais ginkluotų italų kareivių. Vėliau pamatėme, kad teritorija didesnė už Šiaulių miesto futbolo stadioną.

Mes vietoje. Iš tolo kalėdinėmis girliandomis pasipuošęs žiba mūsų keturžvaigždis viešbutis. Buona sera4, bla bla bla ir kiti formalumai nuskamba iš administratoriaus lūpų. Mūsų benamis gauna kambarį dviem naktims, o naujametinė naktis jam nusimato gatvėje. Pasidėję mantą ir nusiplovę kelionės prakaitą. Lekiame užkąsti, nes kaip gerasis administratorius pasakė, visi „supermercato“ jau senų seniausiai užsidarę.

Randame užkandinę – kainos kaip baisiausiame košmare, Londonas tarsi Minskas palyginus su Roma . Kemšu popierinius sumuštinius vieną po kito, bandydamas pasotinti žvėrį tūnantį manyje. Ragaujame itališką alų, pešu itališką dūmą. Cigarečių pigumas. Greta italės dalinasi paskalomis, tikriausiai apie savo vaikinus. 30 eurų ištirpo, kaip niekur nieko – aš šiandienos herojus rekordininkas. Grįžtame į viešbutį, per rusišką kanalą, kažkokį nuobodų šou rodo, jis padeda greitai „nulūžti“. Rytoj mūsų laukia Popiežius !!!

1 Santa Maria degli Angeli e dei Martiri – bažnyčia, prie kurios projektavimo, prisidėjo didysis Mikelandželas Buonarotis. Pastatyta 1566 m. po didžiojo meistro mirties.

2 Basilica di San Giovanni in Laterano - aukščiausia pagal rangą Romos katalikų bažnyčia, visų Romos ir pasaulio bažnyčių motina, kurioje stovi popiežiaus sostas.

3 San Clemente – baigta statyti 1123 m. Pirmoji krikščionių bazilika pastatyta IV m.e.a, o pagoniškoji šventykla I m.e.a.

4 Buona sera – labas vakaras itališkai.

Rodyk draugams

Intelektualinė Prostitucija

Intelektualine Prostitucija – protinė veikla atliekama už pinigus ar kitas materialines gėrybes, suteikianti pasitenkinimą tiek klientui, tiek ir kūrėjui.

Nekaltybę šiame reikale praradau b

Rodyk draugams